1. 69 proc. amerikiečių naudojasi internetu, o indų tik – 5,5 proc. 2. Libijos El Azizia mieste 1992 m. rugsėjo 13 d. užfiksuota aukščiausią visų laikų temperatūra – + 57,8 C (+136 F). 3. Nusičiaudėjimo greitis gali viršyti 160 km/h greitį. 4. JAV oro uostai sudaro 30,3 proc. visų pasaulio oro uostų, o Indijos – tik 0,7. 5. Pasaulyje yra per 4 000 žinomų mineralų ir tik 20 jų yra svarbūs. 6. Bendras žemės paviršiaus plotas yra 317 mln. kv. km. 7. Krokodilas yra vienintelis gyvūnas, kuris valgydamas verkia. 8. Daugiausia gyvybių nusinešęs žemės drebėjimas sukrėtė Kiniją 1557 m., kuomet žuvo 830 000 gyventojų. 9. Venesuelos Angell Falls krioklys yra aukščiausias pasaulyje (979 m). 10. Saulės spinduliai pasiekia žemę per 8 minutes ir 3 sekundes. Išsamiau daugiau..

Jaunuolis John Maloof's, nedideliame Čikagos aukcione nusipirkęs nežinomo fotografo paliktas dėžes negatyvų ir net neryškintų juostų, net neįtarė, kad rado lobį. Patyrinėjęs, jis aptiko, kad tai 100 tūkstančių kadrų yra padaryti nesenai mirusios Vivian Maier (1926-2009). Šis beveik niekam nežinomos fotografijos mėgėjos palikimas sukėlė didžiulį fotografijos istorikų, parodų kuratorių ir kolekcionierių susidomėjimą.

Apie 400 km nuo Škotijos sostinės Edinburgo, Atlanto vandenyne, Škotijai priklausančioje šv. Kildos saloje yra įstabus apleistas akmeninis kaimelis. Kadangi jis yra Hirtos įlankoje, tad paprastai vadinamas ir Hirtos kaimu. Saloje yra įspūdinga gamta, nuostabus kraštovaizdis. Taip pat joje aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų paliktų dar prieš 2000 metų. Tačiau sala niekada neturėjo daug gyventojų. Manoma, kad per tuos 2000 metų net nebuvo peržengta 180 pastovių gyventojų riba, o po 1851 metų, net 100 gyventojų.

Super automobilis Bugati Veyron

Tiek smegduobių dydis, tiek jų gylis gali būti stulbinantis. Nuo kelių šimtų metrų gylio ir net šimtų kilometrų skersmens. Tiesa, šie didingi gamtos paminklai miestų teritorijose nėra „laukiami svečiai“. Gamtoje atsirandančias topografines įgriuvas ar duobes sukelia didelio vandens kiekio pasišalinimas iš dirvožemio ar pamatinių uolienų. Bereznikų smegduobė Platėjanti smegduobė netoli Bereznikų (Rusija) pirmąkart užfiksuota 1986 metais, kai netoliese patošo (K2CO3) kasyklos vandeniui išplovus pamatines uolienas įgriuvo žemė. Ji nesunkiai gali „pasiglemžti“ šalia esančią geležinkelių liniją ir pastatus, tarp jų – ir druskos fabriką. Artimiausias gyvenamasis kvartalas – vos už 1 kilometro. Smegduobės ilgis - apie 80 metrų, plotis – apie 40 m, gylis - 200 m. Ši duobė – nei didžiausia, nei giliausia, tačiau yra svarbi tarptautiniu mastu. 10 procentų viso pasaulio patošo išgaunama šioje srityje, o smegduobė ypatingai trukdo jo pasisavinimą.