Yra dvi stručių rūšys: pilkieji ir žydrieji. Pilkieji išgąsdinti slepia galvą smėlyje. O žydrieji tupi krūmuose ir laukia šio momento.

Tramvajuje sėdi senutė. Šalia jos stovi liesas išvargęs studentas.
- Ko gi tu, mielasis, toks sulysęs? - kreipiasi į jį senutė.
- Užduoda daug, - atsako studentas.
- Tu turbūt pirmūnas?
- Ne...
Senutė, matydama studentą ant rankos užsimetus apsiaustą, pasiūlo:
- Duok, mielasis, nors tavo apsiaustą palaikysiu, juk tau sunku.
- Čia ne apsiaustas, - atsako vaikinas, - čia studentas Petraitis. Va jis - pirmūnas.

Toliau žiūrėkite paspaudę Išsamiau

Mirties patale senukas pažadėjo žmonai, kad patekęs į dangų prisisapnuos jai ir papasakos, kaip ten ir kas, po kiek. Ir akurat, kelios dienos po laidotuvių sapnuoja jinai velionį ir kalbasi su juo:
- Mielasis, kaip malonu tave girdėti. Sakyk, kaip ten?
- Nu faina...
- Kokia dienotvarkė?
- Nu ką, keliamės anksti ir kruš**ės.
- Kruš**ės? O tai ką paskui?
- Paskui pusryčiaujam.
- Tai dar prieš pusryčius? O kas pusryčiams?
- Pusryčiams tai salotos.
- Na, o kas paskui?
- Kruš**ės.
- Vėl? O paskui?
- Paskui jau pietūs.
- Iki pat pietų? O šiaip, ką jūs ten valgote?
- Na, salotas, kartais kokias daržoves.
- O, tai liuks, kaip sveika. O paskui?
- Kruš**ės iki vakaro. Tuomet ir vėl salotos.
- Kaip ir vėl? Na ir dangus, atleisk viešpatie, jūs ten nieko neveikiat, tik užkandžiaujate ir kruš**ės.
- O kas tau sakė, mieloji, kad aš danguje? Aš dabar Australijoje triušis...