Vienas antropologas kelerius metus gyveno laukinėje Afrikos gentyje, tyrė jos papročius ir gyvenimo būdą. Ir taip jau atsitiko, kad genties vado žmona pagimdė beveik baltaodį vaiką. Genties vadas išsikvietė antropologą ir jam tarė:
- Mano žmona pagimdė baltą vaiką. Aš žinau, kad esi jo tėvas. Todėl šiandien aš tave užmušiu.
- Palauk, - pertraukė antropologas, - tu juk turi bandą ožkų, ar ne?
- Taip, ir ką?
- Bet, nors visos ožkos yra baltos, viena iš jų yra juoda? Galima pagalvoti, kad tu jos tėvas!
- Gerai, - paniuro genties vadas. - Gyvenk. Tačiau niekam nepasakok apie ožkas.


Sėdi žmogus ant jūros kranto. Staiga bangos į krantą išmetą auksinę žuvelę. Žmogelis ją pagauna, ir ji, kaip visada, žmogaus balsu sako:
- Paleisk mane, aš stebuklinga, aš bet kokį tavo norą išpildysiu.
Vyriškis:
- Alaus!!!
Staiga iš tiesų ant kranto atsiranda daugybė alaus.
Vyriškis:
- Oooo, kiek alaus!
Paėmęs žuvelę už uodegos, patranko į akmenį:
- Na va, ir žuvies yra.


Vienas vyrukas mėgo vakarais per žiūronus slapta stebėti gretimame name gyvenančią merginą. Vieną rytą pasigirsta telefono skambutis. Vaikinas pakelia ragelį ir girdi moterišką balsą:
- Klausyk, negaliu rasti savo pėdkelnių. Gal matei, kur aš vakar jas pasidėjau?...