Nauji laisvinamieji vaistai veikia taip švelniai, kad nepažadins jūsų iš miego.

Oro uoste iš ką tik atskridusio lėktuvo išlipa vyras, nešinas 100 palmių. Muitininkai trina rankas: išpeš pinigėlių. Juk 100 palmių deklaracijoje neužrašyta. Pasirodžius vyrui muitinėje pareigūnas su saldžia šypsenėle klausia:
- Ką vežate?
Vyras paduoda deklaraciją. Joje įrašyta: „Palmių giraitė. Viena palmė“.

Restorane:
- Ką norėtumėte užsakyti?
- Pirmiausia norėčiau meniu.
- Meniu neduodame. Norite skaityti - eikit į biblioteką!

Klientas kirpėjui:
- Kodėl jūs kiekvienąkart man pasakojate kuo šiurpesnes istorijas?
- Suprantate, kai jūsų plaukai atsistoja piestu, man lengviau kirpti.

Eina ežiukas keliu. Pamato jį voverė ir tyčiojasi:
- Ežys, ežys - šiknoj pagalys.
Voverė vėl:
- Ežys, ežys - šiknoj pagalys.
Tas nekreipia dėmesio, toliau eina. Ežys sako:
- Voverė, voverė - šiknoj inkaras.
- Taip nesąžininga, nesirimuoja.
- Bet už tai sunku ištraukti.

- Visada atnešate pilną lėkštę sriubos, o šiandien vos ant dugno, - restorane skundžiasi lankytojas.
- Prašyčiau atleisti, - sako padavėjas. - Pamiršau įpilti vandens!

- Pamėginkime nustatyti jūsų neurozės priežastį, - sako psichiatras pacientui. - Ką dirbate?
- Rūšiuoju apelsinus. Kiaurą dieną loveliu žemyn rieda apelsinai, o aš stoviu apačioje ir juos rūšiuoju. Į vieną krepšį - didelius, į kitą - vidutinius, į trečią - mažiukus.
- O ko čia nervuotis? Juk toks puikus ramus darbas!
- Ramus? Supraskite pagaliau, kad kiaurą dieną aš privalau vos ne kas sekundę priiminėti sprendimus, sprendimus, sprendimus...

Eina du kaimiečiai šalikele. Staiga pro šalį pralekia trys dviratininkai be galvų. - Nu čia dabar... - nusistebi vienas.
-Žinai, kaimyne, o tu dalgį ant kito peties persimesk, - sako kitas.

„Sakykite, kas yra tas šlykštus prie sienos sėdintis žmogus?“ - „Na, žinote, tai mano brolis" - „Oi, atleiskite. Turėjau suprasti iš karto“.

Žmona stovi ant svarstyklių:
- Brangusis, numečiau du kilogramus.
- Bet tu dar be makiažo.

Teisėjas:
- Kodėl šovėte į tą žmogų?
- Pagalvojau, kad tai briedis.
- Ir kada supratote, kad yra atvirkščiai?
- Kada briedis pradėjo atsišaudyt.

Teisėjas kreipiasi į susirinkusius teismo salėje:
- Tylos! Įspėju, jei dar kas ištars „Teisėją lauk“ bus išprašytas į gatvę.
Po kurio laiko balsas iš salės: „Teisėją lauk“.
Teisėjas:
- Kaltinamasis, Jūsų tai neliečia.

Ir tarė tada auksinė žuvelė:
- Seneli, juk tavo kaimynas turi vos vieną karvę, o tu jau trečią kartą prašai, kad ji padvėstų!

Atbėga rėkdamas Petriukas pas mamą:
- Mama, mama tėtis ruošiasi pro langą šokti.
- Na ir kvailys. Aš jam gi ragus įstačiau, o ne sparnus.

Numirė popiežius. Atsidūrė prie Rojaus vartų, o ten, kaip įprasta, šventas Petras iškart sutinka:
- Kas toks, kur eini?
- Aš popiežius...
- Kas, kas toksai?
- Na, popiežius, katalikų bažnyčios galva, buvau Dievo vietininku Žemėje...
- Ką? Kokios dar bažnyčios, kai čia dabar, Dievo vietininku? Palauk, nueisiu, paklausiu...
Šventas Petras nueina pas Dievą, sako:
- Čia kažkoks keistuolis į vartus beldžiasi, sako, kad buvo tavo vietininku Žemėje.
- Hmmm... Su Žeme neturėjau jokių reikalų, bet ten Jėzus lankėsi, reikia jo paklausti...
Pasikviečia Jėzų, papasakoja jam situaciją, tas nustemba, bet nutaria nueiti prie vartų ir pats išsiaiškinti. Po dešimties minučių grįžta, kvatodamas:
- Atsimenate, prieš du tūkstančius metų, kai buvau Žemėje, organizavau ten žvejybos mėgėjų būrelį? Tai va, pasirodo, jis egzistuoja iki šiol!!!